2024 08 22-25 Mėnuo Juodaragis XXIV

Užsidarė Mėnuo Juodaragis  ratas, tuo pat metu užsibaigė svarbus gyvenimo tarpsnis. Ir jei sakysit, kad čia tik festivalis, tai nieko jūs nesuprantat.

Pirmą sykį į MJR važiavau 2001 metais, kai jis vyko tiesiog Sudeikiuose. Ir buvo stebuklinga: daug žmonių, daug muzikos. Ten sutikau kelis žmones, kurie iki šiol brangūs, nors ir retai besutinkami. Ten mačiau, kad metalistas ryte gali miegoti galvą padėjęs į laužo pelenus, o labai garsus animatorius snausti šieno kupetoj. Ten atsirado susidomėjimas dar įvairesne muzika ir baltais. Ten buvo labai gražu. 

MJR man ilgus metus buvo ne tik vasaros užbaigimas, bet visų metų apibendrinimas. Iš ten grįždavau pakylėta ir apsvaigus (ne tik nuo alaus, bet ir nuo tos nuotaikos, kuri apimdavo ten pabuvus. Bet biškį ir nuo alaus). 

Su MJR ir aplink jį augau ir brendau. Mačiau, kaip auga ir bręsta ir pats festivalis, kaip keičiasi ir vyniojasi kaip siūlų kamuolys, kaip didėja ir platėja, kaip senieji lankytojai pradeda atsivežinėti savo vaikiukus, paskui jau ir paauglius. Kai prieš paskutinį festivalį nulūžo didysis ąžuolas, tikriausiai daugeliui švystelėjo mintis, kad viskam ateina laikas, net ir MJR, kuris ilgus metus buvo neatsiejama būties dalis.

Tai štai, Mėnuo Juodaragis nėra tik festivalis, o jei sakysit, kad yra, tai nieko jūs nesuprantat. Labai tikiuosi ir tikiu, kad iš per tuos metus prikritusių MJR giliukų užaugs kažkas gal kitokio, bet panašiai stipraus ir stebuklingo. Ačiū už labai daug ką.