Nahash, lietuviško juodojo metalo senoliai iš Kauno, paskutiniame festivalyje Mėnuo Juodaragis sušvietė taip ryškiai, kad beveik apakino.
1993-iais metais susikūrusi ir jau seniai nekoncertuojanti grupė išėjo į sceną kaip tikri mirties valdovai: čia buvo ir ugnies spjaudymo, ir dvigubų dalgių, ir seno gero corpse paint'o ant veidų. Tačiau svarbiausia tai, kad buvo gražaus, stipraus ir akmens ant akmens nepaliekančio bliako.
Publika, regis, tai įvertino taip, kad man net sukirbėjo viltis, kad gal Nahash matau dar ne paskutinį kartą. Kaip ten sako apie lakštingalą ir čiulbėjimą. Na, o gal tikrai?
